 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Jau tuoj bus NET visas mėnuo kaip sėdžiu Vokietijoje. O sėdžiu todėl, kad va tik vakar pagaliau buvo kažkokios paskaitos, o va siandien vel laisva. Neblogai tiem erasmusam gyvent a ne? :D Pagrindiniai paskutinių dienų užsiėmimai, buvo ekskursijos ir party :D Nuo party jau stengiamės lietuvaitės susilaikyti, nes kiek gi galima? :D Va čia metų vakarėlio nuotrauka ;) iš kairės Gabrielytė, Dima-tėvelis, Aš, pritūpus Aistė (Eistee) ir apsauga - Slavikas ;)
Kuo arčiau gimtadienis, tuo labiau norisi padaryti kažką sau nebūdingo :D Galbūt tai būtų galima pavadinti midlife crisis, bet su 20 metų ji ganėtinai anksti :D Dar pečius legia šeimos prakeiksmas: močiutė pagimdė mamą būdama 20, mama pagimde mane būdama 20, na, ka man belieka laužyti tradicijas. Taigi laukia lemtingi metai!
Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose yra kažkas tokio…
Taigi, teko sudalyvauti tarptautiniame projekte (vokiečiai, lietuviai, kalmukai), kurio tikslas buvo paruošti turistini vadovą apie šią šalį, kad į ją atvažiuotų turistų.
Kas ta Kalmukija?
Taip Kalmukija yra valstybė turinti autonomiją Rusijos federacijoje. Ir ne ten visai kelmu daug nera :D šalis yra prie Kaspijos jūros, pro ją truputėlį teka Volga, gamta tai neaprėpiama stepė, žmonės - budistai ir be galo malonūs.
Truputis istorijos:
Kalmukai yra mongolų palikuonys, deja, pačios valstybėj tą palikimą nelabai įžvelgsi, nes atėjęs į valdžią dėdė Stalinas, visą tautą ištrėmė į Sibirą. Taip, mum irgi šiuo atžvilgiu nepasisekė, bet bent jau lietuvių kažkiek liko šalyje, o kalmukus visus išvežė į Sibira, išsigelbėjo tik tie, kurie buvo vedę/ištekėję už rusų. Vos visus išvežė viskas buvo sugriauta, šventyklos, paminklai - viskas, kas galėtų priminti, jog čia kažkas kitas gyveno, o ne rusai. Na, dabar Kalmukai sugrįžo atgal, bet visi kalba rusiškai, tik 50% temoka Kalmukų kalbą, o ir tai kaip užsienio kalbą…
Žmonės:
Kalbant apie žmones, turiu pabrėžti, kad visi yra labai mandagūs užsieniečiam. Visada padės, papasakos, tai labiausiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms. :) Tik va Kalmukija turi šį bei tą bendro su Lietuvą, ką perėmė iš rusų: vakare vienas gatvėm nevaikščiok, nes gausi į nosį, o geriausiu atveju prarasi telefoną.
Egzotiška oras - karsta, vėjo nėra, saulė kaitina, stepė neaprėpiama, joje dažnai kyla gaisrai. Kiek geriau pavasarį, kai stepė žaliuoja, žydi tulpės. po stepę vaikštinėja kupranugariau, karvių, avių bandos, kurias gano vienišas piemuo. Lietus retenybė.
Taip pat egzotiška viešieji tualetai - sumoki nuo 10 iki 15 rublių už tai kad pritūptum prie skylės, tuo metu kai amonjakas graužia akis. Patalpose tėra pertvaros tarp skylių (taip, jokių durų), taigi pritūpęs visada gali būt ramus, kad nesi vienas, nes matai savo kaimyną :)
Nepaisant viso to rekomenduoju tiems, kas nori pamatyti kažką tokio, kas lyg ir Europoje, bet kartu ir visiškai kitaip :)